Bakalauras

Pradedam nuo pačio didžiausio mano metų feilo. Tai turėjo būti lengvas darbas. Aš turėjau visą backendą. Ir ne šiaip sau backendą. Mano backendas buvo parašytas blockchain tinkle su haskell. Man tereikėjo pasidaryti frontend. Galvojau bus lengva. Galvojau, praeisiu kaip karštas peilis per sviestą. Aave klonas ant Cardano. How cool is that? Tema, kur aš viską suprantu kaip veikia ir tik labai nedidelė dalis IT žmonių supranta kaip viskas veikia. Pradžia buvo nebloga. Susikuriam pinigines. Išsimintinam crypto. Pervedam iš vienos piniginės į kitą. Gerai. Veikia. Dabar liko tik išsimintint nft ir sudėti mano išmaniuosius kontraktus su sąlygom, kad viskas būtų saugu. Tik. Ant popieriaus turėjo veikt. Praktiškai neveikė. Kad ir ką bebandžiau padaryti neveikė. Biblioteka parašyta su rust ir fronte veikė per webassembly. Aš nemoku nei rust, nei webassembly. ChatGPT irgi negelbėjo. Pervargau. Man neužteko valios, patirties, įgūdžių ir jėgų išspręsti crypto pavedimo klaidų. Net ir be saugių sąlygų paprastuose išmaniuosiuose kontraktuose nepavyko padaryti pavedimų. Ir čia dar nėra mano didžiausias feilas. Tuo metu vyko mano įmonės metinis vakarėlis viloje Švedijos kurorte. Savaitė pokylių, šokių, šaunios muzikos, naujų pažinčių, skanių valgių ir gaivių gėrimų. Aš pasirinkau vietoj to pasiimti laisvą savaitę ir praleisti ją darant bakalaurinį darbą. Bent jau būčiau pasilinksminęs... Atsiprašau Andriau, kad tave nuvyliau.

Sulaužytas raktas

Sugebėjau sulaužyti vienintelį raktą, kurį turėjau nuo savo buto. Gerai, kad vietinis tarpininkas greit padėjo. Galėjo būt daug liūdniau.

Perlaistytas sukulentas

RIP. Press F in chat. Na, bent jau kiti augaliukai sveiki išliko, o drakono medis netgi išleido krūvą naujų auglių.

Orkaitėje keptos riedlentės ašys

Rudenį perlūžo pagrindinis mano mėgiamiausios riedlentės varžtas. Pavasarį užsisakiau 6 naujus, bet labai nekantravau sulaukti, kol juos man atsiųs. Sugalvojau paieškoti dalių skelbimuose. Radau skelbimą, kuriame pardavinėjamos sugadintos ašys už 10€. Vyrukui nepavyko projektas, bandė bent dalį pinigų atgaut. Man tik pagrindinio varžto reikia. Atrodo neblogas deal. Susisiekiau, sumokėjau pinigus, dalys atėjo per dvi dienas. Varžtas yra, bet pirma jį reikia ištraukti. Pabandžiau tiesiog ištraukti. Nepavyko. Tada pasiskolinau iš draugo spaustuvus ir plaktuką, kad galėčiau tvirtai laikyti dalį, kol bandau išdaužyti su plaktuku. Daug garso. Iš širdies daužiau, bet išmušti varžto nepavyko. Tada internete pasiskaičiau, kad šitose ašyse varžtai yra priklijuoti ir geras būdas atklijuoti yra pašildyti. Kaip aš pašildžiau? Šoviau ašis į orkaitę ir kaitinau maksimalioje temperatūroje dvi valandas. Išėmus iš orkaitės ašis visa virtuvė pasmirdo. Vėl pabandžiau išdaužyti varžtą. Nepavyko. Fail..

Brangus skėtis

Kovo vidury, man sulūžo skėtis. Susitvarkiau tik vasaros pabaigoje. Už remontą sumokėjau tiek pat, kiek pats skėtis kainavo. Ir visa tai tik tam, kad kitą dieną keliaudamas į Vilnių, palikčiau skėtį traukinyje. O kalbant apie Vilnių...

Nepaprašiau instagramo ar numerio

Nepamenu koks buvo pagrindinis kelionės tikslas. Iš ryto tapau pirmuoju Azerų klientu tą dieną. Tada pasiūlau susitikti geram bičiuliui iš investuotojų klubo. Jis sutiko ir susitikom Sapiegų parke. Pasiūliau kavos „Taste Map”. Atsistojau į ilgą eilę. Už mūsų stovėjo dvi merginos. Jos šnekėjo angliškai. Neįtikėtina, bet išdrįsau užkalbinti. Viena Lietuvė, o kita Baltarusė. Pokalbis ėjosi labai sklandžiai. Baltarusė buvo su sugipsuota ranka. Paklausiau, kas nutiko. Sakė nukrito nuo longboardo. Aš tuo metu eilėje stovėjau su longboardu rankose. Paklausiau ką veikia Vilniuje. Sakė dirba programuotoja. Tiek bendro... Reikėjo bent savo numerį ar instagram duot... Ech... Fail.

VFC ir Nvidia stock pickai

VFC kaina buvo smarkiai pakritus, nes korporacija brangiai nusipirko „Supreeme” brandą. Fundamentai neblogi, tačiau balanse buvo didžiulė skola. Tikėjausi, kad įmonė atšoks po Covid nuopolio ir naujas CEO ištrauks įmonę iš duobės. Rinkai nerūpi, ką tu galvoji... Kaina kur buvo, ten ir liko. Na, bent jau dividendus moka...

Nepavyko greit ištraukti informacijos už kiek pirkau iš savo IBKR sąskaitos, bet kiek pamenu buvo kaina kažkur tarp 100€ ir 200€. Pardaviau su 30% profitu. Tada pasidariau gilesnį DD. Apsidžiaugiau. Nes pagal mano research nusipirkau per brangiai. Dabar NVDA sukasi apie 500€... Fail...

Pirmas kartas minant dviratį į Vilnių

Daugiau galit paskaityti čia 👉 kaip dviratį myniau

Perveržiau varžtus

Man nuoširdžiai, labai patiko mint. Nusipirkau naują dviratį. Nusipirkau bagažinę. Pabandžiau užsidėti. Kažkodėl neprisiveržia... Pasukau stipriau. Gerai, kad ne iki galo. Išvariau pusę sriegių. Nežinojau, kad negalima jokiais būdais per jėgą veržt. Labai gaila. Reikės kitais metais ieškot, kaip susitvarkyt. Vis dėl to, norėsiu iki Švedijos numint. Fail.

Mechaninė klaviatūra

Tai buvo mano svajonių klaviatūra. Seksualesnė už mano crush. Aliuminio korpusas. Tik tiek mygtukų kiek reikia. Programuojama. Informacinis ekraniukas su mano mėgstamiausia e-ink technologija. Spalvos priderintos prie nešiojamo kompiuterio. Mechaninė, belaidė ir iš dvejų dalių. Užsisakiau seniau nei prieš metus. Kaip už klaviatūrą, mokėjau labai daug. Ir pagaliau, galų gale atėjo ta diena, kai atsiuntė man mano svajonių klaviatūrą! Kitą dieną išdidžiai atsinešiau į ofisą. Pasidariau kavos. Ir išpyliau kavą ant naujos klaviatūros... Dar dabar skauda. Kitos tokios jau nebus.

Kelionė į Konstantinavą

Vasarą gaunu žinutę iš seniausio savo draugo. Draugas iki šių dienų, nuo pat darželio. Gal nori kartu aplankyti apleistą karinę bazę Latvijoje? Taip! Bet... Latvijos kariuomenė pasiglemžė teritoriją savo tikslams... Ką darom? Prisiminiau kaip kažkada mačiau youtube praeities žvalgo kelionę į apleistą proftechninę mokyklą. Susiradau tą vaizdo įrašą. Konstantinava. Rokiškio rajonas. Davai važiuojam. Davai. Kad būtų įdomiau, prisiparkuojam kur toliau ir pasidarom žygį. Davai. Davai. Susirinkom mantą. Nuvažiavom iki Rokiškio. Gerai užvalgėm. Prisipirkom alaus ir užkandos. Pavažiavom, kad būtų likę 10km ar tai 20km iki Konstantinavos ir patraukėm į žygį. Jau žygio pradžioje sugebėjom nuklysti ir nerasti kelio. O n* mes tiesiog arčiau neprivažiavom ir einam dabar? ... Bet dvasia buvo pakili ir net užėjusi liūtis mūsų nesustabdė. Popiet pasiekėm „Lietuviškąją pripetę”. Vieta tikrai gana įspūdinga. Daug kas išnešta. Vagys vienoje vietoje, net visą laiptinę pašalino. Ypač tamsiuoju paros metu čia apsilankius galima rasti daug maisto košmarų demonams.

Apžiūrėję ir išnaršę visus apleistus pastatus toliau pagal programą patraukėm link ežero Skaistė. Planas įsikurti stovyklavietėje, pavalgyti ir pernakvojus kitą dieną grįžti namo. Čia buvo vienas iš didžiausių to meto failų. Visų pirma, kad ir buvo vasarą, dar nebuvo taip šilta. Draugui paėmiau miegmaišį ir palapinę. Pats pasiėmiau hamaką. Draugas pasiėmė džemperį ir striukytę. Aš buvau tik su džinais ir vienais marškinėliais. Kadangi draugas turėjo miegmaišį, paprašiau, kad man nors savo džemperį paskolintų. Rezultate abu per naktį sušalom. Negana to, į stovyklavietę suvažiavo burys vidutinio amžiaus vyrų, kurie visą naktį didžiuliu garsu leido pravalturo diskoteką. Nepamenu, kad kada būčiau taip blogai miegojęs ir praleidęs naktį. Pamoka kitam kartui, geriau pasiplanuoti kelionę ir nusipirkti daugiau alaus. Fail.

Odekolonų kolekcija

Vienas iš sidequest kelionės į Konstantinavą metu buvo surinkti unikalią odekolonų kolekciją. Mes su bičiuliu mano iniciatyva aplankėm visus vietinius Koopsus ir Aibes. Kodėl laikau tai kaip Fail? Sužinojau, kad į visus Lietuvos kampelius odekoloną veža iš Kauno bazių. Aš Kaune gyvenu... Iš dalies visos kelionės pirkt odekoloną buvo veltui, galėjau tiesiog iki bazių palėkt.

Prarastas kompaktas

Turėjau juodą Audi a3 8l triijų durų 1.9tdi facelift. Gera mašina buvo. Labai patiko. Kuro ryjo mažai. Neblogai traukė. Niekur nebuvo baisu palikt, kad kas įbrėž dureles ar pabandys žibintus išlupt. Nedidelė, tad lengva prisiparkuoti. Tinka ketvirto guolio dalys, todėl buvo labai pigu remontuoti. Smagiai mėtosi bėgiai. Bose garso aparatūra. Komfortiškiausia mašina, kokią esu turėjęs. Labai malonus interjeras. Mano manymu naujam Toyota CH-R prastesnės medžiagos viduje nei, kad buvo mano Audi. Bet. Visa elektronika iškepus ir ant sugedimo ribos. Kol ant prietaisų skydelio degė dvi, trys klaidos dar buvo gerai. Tačiau vieną pavasario dieną, kuomet keliavau iš Anykščių į Kauną pradėjo degti penkios. Kai įvažiavau į buvusią sostinę nustojo veikti posūkių žibintai. Tuo metu buvau labai pavargęs. Pasistačiau mašiną įmonės stovėjimo aikštelėje. Susigooglinau kas superka mašinas. Paskambinau pirmu pasitaikusiu numeriu. Jau kitą dieną atvažiavo ir surinko mano Audi. Grįžau namo su iš mašinos paiimtais daiktais. Pasidėjau ant stalo savo Dissimulation albumus. Atsidariau vieną iš jų. Trūksta vieno iš dvejų disko. B*** palikau kompaktą mašinoje. Fail. Atsiprašau Dainiau 🙇‍♂️. Na ir kadangi jau prakalbau apie nuovargį...

Brangus butas

Gyvenau pas tetą didžiuliam name, kur šiuo metu niekada nebūna nuobodu. Man reikėjo, kad būtų nuobodu. Nuolatiniai vaikų verksmai ir tai jog aš turėjau prisitaikyti prie namų taisyklių iš manęs sunkė paskutinius mano energijos resursus. Norėjau pabėgti iš ten ir kuo greičiau. Susiradau skelbimą ir išsikėliau gyventi į butą Putvinskio gatvėje. Kodėl ten? Nes tai buvo vienintelis skelbimas rinkoje, kur skelbimo aprašyme buvo parašyta, kad vietoj įprasto skambinkite šiuo numeriu, buvo galima susisiekti parašant žinutę. Taigi, įsivaizduokit kaip man blogai buvo, kad aš net nesugebėjau prisiversti paskambinti ir išsinuomavau butą, nes buvo galima parašyti žinutę. Na o dabar apie butą. Butas tarpukario laikų ir paskutinė renovacija geriausiu atveju buvo dar sovietų laikais. Lubos aukštos, bet nepaisant didelių langų bute tamsu. Visi langai kiauri, todėl negana to, jog pati nuoma yra labai brangi, žiemą palaikant 23 laipsnius komunaliniai kainuoja pusę pačio buto nuomos. Ir pabaigai, už sienos ramybės neduoda kaiminystėje gyvenantys čigonai. Pamoka ateičiai nedaryti skubotų sprendimų, būnant blogoje būsenoje.

Sutvarkytas pianinas

Nepaisant minusų, bute būta ir privalumų. Pianinas! Dar nuo antro kurso, kai vienu metu pradėjau sapnuoti įvairias pianino melodijas svajojau išmokti groti pianinu. Praėjus pusei metų susiradau meistrą, kad suderintų bute esantį pianiną ir galėčiau groti. Pianiną suderino. Pagroti prisėdau tik keletą kartų.

Per vėlai pakviečiau į pasimatymą

(Laimėjau 👆, nes atsakiau į 10 iš 10 klausimų apie nato)

Buvo Rugpjūčio 31 diena. 30 metų, kaip iš Lietuvos išvesta Rusijos armija. Lietuvos kariuomenės desantininkai darė parodomąją programą ir šoko iš lėktuvo su parašiutais į vienybės aikštę. Nesvarbu, kas su manim negerai. Kartojau „PERFECT IS BORING” mantrą. Įsidrasinau ir pakviečiau savo svajonių merginą į pasimatymą. Pamaniau, kad puikus metas ir vieta. Nežinau ar tik iš mandagumo, bet mergina sutiko ir netgi atrodo apsidžiaugė kvietimu bet... Keletą dienų prieš, išvyko dirbti į užsienį. Dabar jau turbūt guli kito glėbyje. Šiais metais išmokau naują nerašytą taisyklę. Niekad neatskleisk visų savo tikrų jausmų ir ketinimų. Taigi dabar turbūt darau dar vieną klaidą, atversdamas savo kortas. Šansai, kad „paeis” buvo labai maži, bet kai dabar atrodo neįmanoma, manau galima. Dar vienas fail, na bet bent jau po to gan smagiai pasirašinėjau. Gal dar bus smagių žinučių ateityje, „a kas ti žino”.

Pabaigai

Nepaisant visų šių feilų aš manau, kad tai buvo mano patys nuostabiausi gyvenimo metai. Nesu dar niekad patyręs šitiek daug įvairių emocijų. Jaučiuosi gyvas! Turiu ambicingų tikslų. Su didžiuliu nekantrumu laukiu kitų metų ir naujų feilų. Taigi tą progą to ir palinkėsiu. Daug gerų feilų.