Dieną po to, kai pasidalinau savo įrašu apie romus gavau skambutį iš savo didžiausių fanų: tėčio ir mamos. Mama bandė gražiuoju paaiškinti, kad aš turėčiau išiimti įrašą. Tėtis sakė jei neįšimsiu aš, tai jis pats paskųs mane už nesantaikos kurstymą. Daug negalvojęs iškart išėmiau įrašą ir tada ėmiau daug* galvoti kodėl aš išėmiau įrašą. Kritika dėl prasto stiliaus ir keiksmažodžių pelnyta, o įžeidų žodį „Čigonas“** galima pakeisti į „Romas“. Bet to negana. Pagal mano mamą, mane ir be to būtų galima paduoti į teismą už nesantaikos kurstymą. Tuo metu aš buvau labai sutrikęs. Juk aš nerašiau netiesos. Aš matau problemą ir praleidau popietę galvodamas, ką dėl to būtų galima padaryti. Viskas tekste yra atpasakota būtent taip kaip buvo. Jei krypuoja kaip antis, atrodo kaip antis, negi aš negaliu parašyt, kad ten galbūt ir yra antis? Ir kad galbūt ta antis gali kreksėti, nes aš mačiau, kaip iki šiol kitos antys kreksėdavo? Taigi yra įstatymas sako man mama. Koks įstatymas, kur tas įstatymas? Nežinau, pats pasieiškok, va Mažailienė*** jau turėjo problemų...

Ėmiau ir pasieiškojau. Visų pirma, ką sako mūsų konstitucija?

II skirsnis, žmogus ir valstybė, 25 straipsnis:

• Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
• Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
• Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
• Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Nors ir turiu teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, negaliu laisvai reikšti savo įsitikinimų, jei tai kursto tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą ar kursto diskriminaciją.

Kas yra neapykantos kurstymas?

Taigi, kas sprendžia, kur ta riba, tarp laisvės reikšti įsitikinimus ir nesantaikos kurstymo?

Neapykantos kurstymas (angl. hate speech) yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų. Tokio pobūdžio informacija paprastai sukelia įtampą visuomenėje, nepakantumą kitiems nei daugumos bruožams ir taip kliudo taikiam žmonių sugyvenimui, kuria konfliktams palankią terpę. Kurstant neapykantą pabrėžiamas tautinis, religinis, rasinis išskirtinumas arba pranašumas – teigiama, kad viena žmonių grupė pagal kokius nors požymius yra pranašesnė už kitas grupes dėl pastarųjų grupių netobulumo, t y dėl neva jų gamtinio, biologinio, socialinio, moralinio nuosmukio ir ydingumo neapykantos kurstymo tikslas yra įžeisti ir pažeminti ne vieną asmenį, bet visą apibrėžtą asmenų grupę.

Toliau

Kurstant neapykantą:

• formuojamas negatyvus etninis, rasinis, tautinis, religinis ar kitoks stereotipas, neigiamas tam tikros tautos, etninės grupės, rasės, religijos įvaizdis;
• neigiami atskirų individų bruožai ir ydos priskiriami visai tautinei, etninei, religinei ar kitai žmonių grupei ar rasei;
• viena tauta, rasė, religija, socialinė, kalbinė ar kita grupė, ar žmonių lytis išaukštinama kitos atžvilgiu;
• už atskirų individų pripažintas nusikalstamas ar kitas neteisėtas, amoralias veikas užkraunama kaltė ir atsakomybė visai etninei, rasinei, religinei ar kitai grupei;
• teigiama, kad viena tautinė, etninė, religinė ar kita grupė ar žmonių rasė turi slaptų planų, sąmokslų kitų grupių ar rasių atžvilgiu;
• praeities, dabarties, ateities negandos ir negerovės aiškinamos tam tikrų etninių, rasinių, religinių ar kitų grupių egzistavimu ir kryptinga jų veikla;
• kurstoma veikti prieš kokią nors tautą, rasę, religiją, lytį, socialinę ar netradicinės lytinės orientacijos ar kitą baudžiamajame įstatyme numatytą žmonių grupę;
• skatinamas ar pateisinamas tam tikros tautos, rasės, religijos, socialinės ar kitos baudžiamajame įstatyme numatytos žmonių grupės atstovų atžvilgiu vykdytas genocidas, kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, įskaitant trėmimus, kitas represijas;
• reikalaujama išstumti iš įvairių veiklos sferų (politinės, socialinės, kultūrinės, darbo, ekonominės ar kitos) tam tikros tautos, rasės, konfesijos ar kitos baudžiamajame įstatyme numatytos žmonių grupės atstovus;
• reikalaujama apriboti piliečių ar kitų asmenų teises ir laisves arba sukurti privilegijas vienai ar kelioms žmonių grupėms pagal jų tautinį, rasinį, religinį, socialinį ar kitokį baudžiamajame įstatyme numatytą grupinio apibrėžtumo požymį;
• grasinama ir kurstoma imtis smurtinių veiksmų prieš tam tikros rasės, tautybės, kilmės, kalbos, lyties, tikėjimo, seksualinės orientacijos ar kitos baudžiamajame įstatyme numatytais grupinio apibrėžtumo požymiais apibrėžtą žmonių grupę ar jai priklausančius atskirus asmenis dėl tokios jų priklausomybės. [1]

Ar aš, kur sakiau, pulkime ir izoliuokime Romus? Ar mano rašliavoje buvo veiksmažodžių skatinančių veikti prieš Romus?

Blogiausią, ką parašiau tai:

Linkstu link to, kad jei padovanočiau riedlentę, pinigai tiesiog būtų išmesti į balą.

Suprask, dovanoju riedlentę -> vaikas apsidžiaugia -> vaikas nesikeičia -> vaikas vis tiek išauga į vagį ir blogą pilietį. Man atrodo labai jau pritempta, bet po to rašiau, savivaldybė turėtų imtis inciatyvos, bet nieko nedaro ir nedarys taigi:

... dėl to iniaciatyos reiktų imtis mums patiems?

Mano pagrindinė mintis - Romus reikia labiau įtraukti į visuomenę, priimti juos ir jų kultūrą. Bet. Gerai. Įkvepiu. Iškvepiu. Matau rašybos ir stiliaus klaidą ir suprantu, kodėl galima pagalvoti, jog skatinu neapykantą. Ištraukus iš konteksto skamba kaip šūkis ir skatinimas eit daužyt langų ir vykdyti pogromus...

„Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada“

Visuomenės informavimo įstatymas

Parodyt, kad nusišneku ir įstatymą patys paskaityt galite 👉 čia. Na o dabar prie analizės. Pagal žmogaus teisių stebėjimo instituto informacinį vadovą, man susidaro įspūdis, kad visai tikėtina, kad aš skatinau neapykantą, bet ar pažeidžiau kokį įstatymą?

2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos

• ...
• 13. Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.
• ...
• 16. Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis skleidžiant viešąją informaciją teikiamos informacinės visuomenės paslaugos.
• 17. Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį.
• 18. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga.
• ...
• 21. Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę.
• ...
• 32. Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra transliuotojo dalyvis, transliuotojo valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis garso, audiovizualinius kūrinius ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis.
• 33. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
• ...
• 39. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.
• 40. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
• ...
• 61. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
• 62. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją.
• 63. Viešosios informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.
• ...
• 66. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.
• 67. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.
• ...
• 72. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

• 13. Ar tyčia skleidžiau informaciją? Tikrai taip. Ar informacija melaginga? Ne!

• 16-18 ir 21. Ar aš esu Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas? Informaciją skleidžiu viešai elektroninėmis priemonėmis, tačiau ne už atlyginimą. Nesu žurnalistas. Mano blogas, ne radijas, ne televizija ir ne laikraštis. Bet tarkim papuolu po šituo straipsniu.

• 32. Skamba teisingai. Ctrl + f => "nepriklausomas kūrėjas" => "One match found". Kodėl šita sąvoka išvis įstatyme paminėta, jei niekur nenaudojama?
• 33. „Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų“. Čia įdomiau. Kas yra etiška? Ar ką aš parašiau yra etiška? Gal reikėjo labiau pabrėžti - mano nuomone...

• 39-40. Konkrečiai nei vieno asmens neįvardijau.

• 61-63, 66-67. Vėlgi, nėra paminėti blogeriai.

• 72. Aš už blogą moku daugiau, nei man kas moką už jį. Iš tikro man niekas nieko nemoka. Tikrai nesu žurnalistas.

3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

• ...
• 2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. ...

2. Piktas Mažvila, galėtų drasiai sakyti, kad mano tekste per mažai humanizmo, lygybės, pakantos ir pagarbos žmogui. Bet jei savivaldybė nieko nedaro ir aš kviečiu problemą bandyt spręsti patiems, gal aš ne neapykantą kurstau, bet skatinu visuomenės pilietiškumą?

16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. ...

Mielas skaitytojau, puiki proga parašyt savo nomonę ir komentarą!

19 straipsnis. Neskelbtina informacija

1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1. raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2. skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
3. kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
4. platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
5. propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. ...

3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.

1. Ar skelbiau draudžiamą informaciją:
   1. Ne!
   2. Tikrai ne!
   3. Gaaaaal...
   4. Neteisiu jei taip interpretavai tekstą, bet tokio tikslo tikrai nebuvo.
   5. Ne.
2. Parašiau galimai...

IV SKYRIUS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ, SKLEIDĖJŲ IR JŲ DALYVIŲ, ŽURNALISTŲ TEISINIS STATUSAS IR VEIKLOS SĄLYGOS

PIRMASIS SKIRSNIS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ, SKLEIDĖJŲ, ŽURNALISTŲ STATUSO REGLAMENTAVIMAS

22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai:

• 1. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai.
• ...
• 7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.
• 8. Viešosios informacijos rengėjai:
  1. skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus;
  2. privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais;
  3. fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir pan. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų;
  4. neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų;
  5. privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti;
  6. neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo;
  7. neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų;
  8. turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami;
  9. neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai.

• 7. Taip. Aš pilnai atsakingas už savo tekstą.
• 8. Kaip teksto autorius aš:
  1. Jokių politinių interesų neturiu.
  2. Pateikiau citatų iš pačių Romų bendruomenės atstovų!
  3. Jokių mitingų, eitynių, streikų ir piketų nenorėčiau po savo langais matyti.
  4. Aš nekaltinu. Ką mačiau, mačiau. Jie galimai padarė tai, ką daug kartų yra padarę iki šiol.
  5. Esu savižudybės krizėje ir ieškau pagalbos
  6. Man kaip wanabe atletui netinka.
  7. Nei žodžio.
  8. Apie tai nekalbu.
  9. „... gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai“. Jei atrodo kaip antis...

...

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Ką gi, atrodo nieko konkrečiai inkriminuojančio neradau. O kas jau yra nuteistas ir tikrai peržengė ribą? Kokie pavyzdžiai dar aštriau už mane yra pasisakę apie čigonus ir nėra nubausti?

170 str. | Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę:

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Nutarimų pavyzdžiai

Panevėžio Apygardos Teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo V.V skundą. V. V Apylinkės teismo nuteistas už tai, jog pro atidarytą automobilio langą, viešai pareikšdamas žodžiu, girdint aplinkiniams žmonėms, tyčiojosi iš M. M., apšaukdamas jį „čiurka“ ir tokiu būdu niekino jį kaip asmenį, priklausantį kitai – azerbaidžaniečių tautybei. Šioje byloje teismas pabrėžė, jog V.V. išsakyti žodžių reikšmė priklauso nuo aplinkybių konteksto, nuteistojo neapykantos nukentėjusiajam bei išsakytų žodžių pakartotinumo. Todėl nuteistojo pareiškimai („tokius kaip jis, čiurkas, reikia ištremti iš Lietuvos“; „čiurka“). Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis savo pareiškimais paniekino bei siekė pasityčioti iš nukentėjusiojo. Nuteistojo veiksmai buvo pripažinti kaip antivisuomeniniai bei išsakyti liejant pyktį prieš nukentėjusįjį. Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo išsakytas žodis buvo žargoninis, žodžio atliekamas funkcijas bei jo išsakyto žodžio kontekstą bei kartu pavartotus teiginius, taip pat siekį paniekinti nukentėjusįjį dėl pastarojo tautybės.

Skundas atmestas.

Kauno Apylinkės Teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino kaltu J.G., kuris laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2010-03-22 rašė įvairaus pobūdžio komentarus apie žydų tautybės asmenis, kuriuose pritariama žydų naikinimui, žydai siejami su šėtonu, šėtoniškais sutvėrimais bei teigiama, jog žydų tautos fizinis susidorojimas yra neišvengiamas. Kaltinamasis prisipažino, jog jis rašo panašaus pobūdžio komentarus bei teigė, jog savo komentarais reiškia savo vidinį įsitikinimą, naudojasi saviraiškos laisve. Komentarus apie žydus J. G rašė vadovaudamasis Biblijos studija, logika, stebėjimais. Teismas nurodė, jog vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas, t.y. šuo atveju interneto vartotojai, būtų atitinkamai nuteikiami ir skatinami perimti tokį neigiamą nusistatymą. Byloje pabrėžta, nusikalstama veika yra pažeidžiamos ne konkretaus asmens teisės, o iš esmės pažeidžiamas tam tikrų asmenų grupių lygiateisiškumas, t.y. tam tikrai grupei priklausantys žmonės nelaikomi lygiateisiais visuomenės nariais, jie niekinami, žeminami, laikomi kitokiais. Byloje akcentuojama, jog kaltinamojo teiginiai yra pavartoti įžeidžiančia forma, turiniu, skleidžiami melagingi faktai.

Tikrai neskatinu smurto, naikint ir t.t.

2012 m. liepos 9 d. Vilniaus Apygardos Teismas nutartimi atmetė prokuroro skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje kaltinamoji parašė komentarą interneto svetainėje www.lrytas.lt: “Issaudyt leizbietes ir pyderus, kaip vokietis zydus prie sienos. Naikynt, traiskyt sia kasta, be pasigailejimo“. Teimas akcentavo, jog nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius vadovautis vien tik įtariamojo paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto įtarimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų savo pažiūrų ir įsitikinimų, motyvų bei tikslų, nulėmusių minėto turinio komentaro paskelbimą, juolab, kad komentaro turinys aiškiai paneigia įtariamosios parodymus.

2011 m. birželio 3 d. Alytaus Rajono Teismas nutartimi pripažino E.M kaltu už internetiniame tinklapyje www.lrytas.lt paviešintą komentarą „<…> jokio gailescio išgamoms, dauzykit tiek kiek turit sveikatos ta meslo kruva <…>“. Teismas pabrėžė, jog autorius naudoja ypatingai įžeidžiančią, nepagarbią leksiką, emociškai neigiamai nuspalvindamas frazes, propaguoja idėjas, kurstančias smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos. Šioje byloje teismas esminę reikšmę suteikė pateiktoms frazėms, propaguojamoms idėjoms bei vartojamai leksikai.

Nieko apie orientaciją ir lytį nerašiau, nors Čigonių moterų padėtis pavydėtina. Net per šventes, joms nepriklauso kartu sėdėti prie bendro stalo su vyrais.

2013 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus Apylinkės Teismas pripažino kaltu K.Š., kuris interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbė komentarus, kuriais skatinama neapykanta lenkų tautybės asmenims: „<…> visą lenkų tautą būtina sunaikinti fiziškai“, lenkų tautybės asmenis vadino „šudlenkiai“, „tupa tauta“, „degeneratai“. Teismas atsižvelgė į tai, jog komentarai yra kategoriški ir nedviprasmiški bei tai, jog smurtauti komentaruose yra skatinama tiesiogiai bei netiesiogiai. [2]

🥶

Šėtone, prašau

Manau atskiro paminėjimo vertas atvejis. Apie tai dar kitą kartą parašysiu šaunią istoriją į trydą. Taigi skandalingai išgarsėjusių Anykštėnų kūrinys „Šėtone, prašau“ kursto nesantaiką! Šetone daužyk vaikų galvas į sieną ar kaip ten dainavo Vaidotas. Ir Abrazevičius pasisakė, Ir Šimašius, ir Mikutavičius, ir Katleris pasisakė. Ir Algis Ramanauskas-Greitai, kurio 90tųjų ir ankstyvųjų 2000-tųjų sketčai davatkom infarktą įvarytų. Nu ir ką. Nu ir nieko. Teismo nuosprendis - Vaidotas su Giedrium kalti nesantaikos kurstymu. Ne koks precendentas...

Pataisymas. Vaidoto vis gi, galų gale nenuteisė ir išteisino. Ačiū bičiuliui Vyteniui už pastabą!

Dulinskas prieš Čigonus

facebook nuoroda

• Pas mus aubusuose nerūkoma, jobanas by***ulpį, - sakau jam tiesiai į snukį ir jau galvoju, į kurį autobuso stiklą sumūryti jo durną galvą, kad žinotų ir ateičiai atsimintų.
• Siekdamas taikių lietuvių ir romų tautų santykių, įsibėgėju su dvirka ir privažiavęs su koja nuπisu jį nuo vaizdo, dar ir pats šiek tiek nukrentu.
• Galvoju, kaip čia užakcentuoti tautų draugystę, kad tas suskis žinotų, jog mes gerbiam visas tautas ir visas rases. Galvoju kaip čia išreikšti pagarbą, kad nereiktų be reikalo kviesti kolegų su greituške. Trukdyti jų poilsį yra nesusvietnai blogas dalykas.

Kiek žinau, nemalonumų Dulinskas nesusilaukė. Ar čia dėl to, kad čigonai turi savo teisingumo sistemą? Ar dėl to, kad čigonai patys policijai neskundžia? Ar dėl to, kad čia nėra nesantaikos kurstymo?

Dailiaus Dargio tabaro lygintojai

Iš visų mano pateiktų pavyzdžių Dailiui Dargiui tenka daugiausiai atsakomybės. Knygų autorius. Dar nuo 1995m. dirba žurnalistu. Tačiau pagal žmogaus teisių stebėjimo instituto apibrėžimą jo video:

• formuojamas negatyvus etninis, rasinis, tautinis, religinis ar kitoks stereotipas, neigiamas tam tikros tautos, etninės grupės, rasės, religijos įvaizdis;
• neigiami atskirų individų bruožai ir ydos priskiriami visai tautinei, etninei, religinei ar kitai žmonių grupei ar rasei;
• praeities, dabarties, ateities negandos ir negerovės aiškinamos tam tikrų etninių, rasinių, religinių ar kitų grupių egzistavimu ir kryptinga jų veikla;

Štai keletą konkrečių citatų:

Aplinkui dėjosi labai daugybė tokių, siaubo filmų vertų siužėtų, žmonės mirdavo nuo narkotikų, daugybė įvairiausių nusikaltimų ir šiaip daug tokių purvinų tamsių dalykų... Čigonai ... čigonų taboras ... Jų veikla ... Aš supratau, kad tai yra problema ... Puikiai žinom, kad čigonai, mėgsta prekiauti, vykdo nelegalią prekybą. Tiek alkoholiniais gėrimais, taip vadinamais pilstukais ir t.t. Vėliau atsirado pirmieji narkotinių medžiagų pėdsakai. Pradžiai žolė, vėliau opijaus ekstraktai, liaudyke taip vadinama Širka. Čia 1995-2000m. Čigonai važinėdavo po visą Lietuvą. Supirkinėdavo aguonas. Vėliau atsirado rimtesni narkotikai. Heroinas, dar vėliau karfentanilis. Taip jie tokie ir yra ... Nedirba. Tie patys vaikai mokyklų nelanko. Vienetai, kurie iki šeštos klasės datraukia. Visą gyvenima kaip rašo ... arklius vogė. Pas mus reiškia, jie irgi užsiimdavo vagystėm ir tų pačių transporto priemonių. Plėšimai. Burėjai. Čia buvo rusų dokumentiką. Imė interviu iš čigonės ir klausė. Ar visi čigonai prekiauja narkotikais? Taip. Visi čigonai, dar nuo mažens yra mokinami, kaip prekiauti narkotikais. Taip pat jie užsiima, žmonių prekyba ... Čigonės užsiiminėja prostitucija ... Ką pasako čigonas dalink į 4 dalis ir tai nebūtinai bus tiesa. Čigonas mėgsta meluot.

Tačiau niekur nemačiau, kad kas Dargį kaltintų neapykantos kurstymu.

Ar aš kurstau neapykantą?

Įrašo nekelsiu iš naujo. Bet ne dėl to, jog galvoju, kad kursčiau neapykantą, o dėl to, kad mano manymu prastai parašiau. Pamoka ateičiai, kad ir trydos skiltis, jautresnėm temom reiktų rašyti atidžiau. Geri norai ir ketinimai dar nėra viskas, svarbu ir koks išpildymas.

Šaltiniai

[1] https://manoteises.lt/straipsnis/neapykantos-kurstymas-lietuvos-teismu-praktikoje/

[2] https://manoteises.lt/straipsnis/neapykantos-kurstymas-lietuvos-teismu-praktikoje/

* kaip man daug

** pavardė išgalvota, asmuo realus

*** kodėl čigonai vartotinas žodis

Kodėl vienur minimi kaip Romai, kitur kaip čigonai. Čia vėlgi, buvo atvejis teisme. Buvo teisiami čigonai ir pagal platinimą dideliu mastu, dideliais kiekiais. Ir apeliaciniam advokatai skundė, kad buvo žeminami teisiamieji juos pavadinant čigonais. Buvo gautas valstybinis lietuvių kalbos instituto išaiškinimas, kad žodis čigonas lietuvių kalbos žodyne vartojamas 400 metų. Ir dabartiniame žodyne yra apie 22 bendrašaknių žodžių, kurie neturi neigiamos prasmės. Todėl tikslinga vadinti čigonais.